2024 metų pirmąjį pusmetį „Kreda“ grupė, kurią sudaro 14 kredito unijų, išlaikė nuoseklų ir tvarų augimą. Remiantis neaudituotais pirmojo 2024 m. pusmečio finansiniais rezultatais, „Kreda“ grupės turtas sudarė 509,2 mln. eurų ir augo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., kuomet viršijo 449,9 mln. eurų. Grupės grynasis pelnas, lyginant su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, didėjo 57 proc. ir pasiekė 2,9 mln. eurų.

Stabilumo rinkoje vis dar trūksta

Sėkmingi 2023-ieji sustiprino „Kreda“ grupės kapitalo pozicijas. Tai leido ir šiais metais nemažinti skolinimo tempo, išlaikyti lankstumą bei toliau augti. Bendras paskolų portfelis per pirmuosius šešis 2024 metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 13 proc. – paskolų portfelio suma pasiekė 439,1 mln. eurų. Labiausiai augo išduotos paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui.

Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota beveik 51 tūkst. NT sandorių, arba 9,6 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio–birželio mėnesiais. Tai parodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto rinkoje vis dar vyravo sąstingis – žinios apie mažinamas EURIBOR palūkanas laukė ir vystytojai, ir pirkėjai. Nors pirkėjai, vertindami ekonominę situaciją ir tolimesnes prognozes, pirmąjį pusmetį būstui skolinosi atsargiau, paskolų būstui „Kreda“ grupės kredito unijose išduota 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pirmąjį 2024 m. pusmetį paskolų portfelis išliko kokybiškas. Atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines prognozes, šiuo laikotarpiu buvo suformuota 6,8 mln. eurų atidėjinių paskoloms (2023 m. pirmąjį pusmetį atidėjiniai paskoloms sudarė 5 mln. eurų). Pirmąjį metų pusmetį palūkanų pajamos siekė 18,7 mln. eurų (28 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai).

Neaudituotais duomenimis, „Kreda“ grupės kredito unijų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 209,2 proc.

Aktyvumas grįš rudenį?

„Kreda“ grupės valdybos pirmininkas Mindaugas Raipa komentavo, jog Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiajai tarybai birželio pradžioje sumažinus palūkanų normas, gyventojai pradėjo aktyviau domėtis naujų būstų pasiūla ir finansavimo sąlygomis, tačiau priimti sprendimų vis dar neskuba. Liepą pakartotinai nesumažinus palūkanų, prognozuojama, jog EURIBOR šiemet visgi dar turėtų būti mažinamas bent du kartus, ir tai turėtų lemti spartesnį NT rinkos atsigavimą.

Priešingai nei skolinimasis būstui, finansavimo poreikis iš verslo ir ūkio subjektų pirmąjį metų pusmetį ir toliau išliko stabilus. „Mažesnė nei 1 proc. infliacija, teigiamos vartotojų nuotaikos, augantys atlyginimai ir sumažintos palūkanos smulkaus ir vidutinio verslo įmones skatina ir toliau investuoti į atsinaujinimą ar plėtrą: modernias technologijas, energinio efektyvumo didinimą ar naujus produktus. Valstybė taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų skatindama smulkųjį ir vidutinį verslą investuoti į modernizavimą, plėtrą ir tvarų augimą“, – komentavo M. Raipa.

Valstybės pagalba verslui

Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“ šių metų kovo pabaigoje pasirašė sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir pradėjo teikti finansavimą smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija – tam skirta skatinamoji finansinė priemonė „Portfelinės garantijos 3“. Jungtinei centrinei kredito unijai „Kreda“ šiai priemonei įgyvendinti skirta 18,6 mln. – tiek paskolų ji galės suteikti su valstybės pagalba per ketverius metus.

Prastesnis praėjusių metų derlius, sunkiai prognozuojamos oro sąlygos, įplaukų stygius, derliaus nuėmimo darbams tik prasidedant, žemės ūkio sektoriuje vis dar kelia nemažai iššūkių ūkininkams, todėl poreikis apyvartinėms lėšoms  auga. „Kreda“ grupės suteiktos paskolos žemės ūkiui pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 18 proc. ir sudarė 87,6 mln. eurų.

„Kreda“ grupės kredito unijos aktyviai finansuoja su tvaria veikla susijusius sandorius: energetikos ir infrastruktūros projektams – saulės elektrinėms, nedidelėms vėjo jėgainėms ar elektromobiliams įsigyti bei infrastruktūrai įrengti, skolinasi tiek ūkiai, tiek smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Indėliai išlieka populiari investicija

Šių metų pirmojo pusmečio grupės indėlių portfelis didėjo 7 proc. – terminuotųjų indėlių suma, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sudarė 337,6 mln. eurų. Aktyviausiai terminuotųjų indėlių paslauga naudojosi ūkininkai (fiksuotas 26 proc. augimas) ir juridinės organizacijos (52 proc. augimas). Palūkanoms už indėlius viršijant infliaciją, „Kreda“ grupės nariai terminuotuosius indėlius renkasi kaip patrauklų ir saugų sprendimą įdarbinti lėšas.

Skatindamos aktyviau rinktis terminuotuosius indėlius, kai kurios „Kreda“ grupės kredito unijos už 12 mėnesių trukmės indėlius ir toliau siūlo aukštas palūkanas, siekiančias daugiau kaip 4 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors rinkoje jau pastebima jų mažėjimo tendencija, unijose jos vis dar išlieka palyginti aukštos.

„Prioritetinės antrojo pusmečio kryptys – smulkaus ir vidutinio verslo, įskaitant ūkininkus, poreikių užtikrinimas, aktyvus darbas su valstybės remiamomis programomis, skirtomis verslo kūrimui ir plėtrai. Palankesnes nuotaikas verslui investuoti ar plėsti veiklą lemia mažėjančios centrinių bankų palūkanų normos, privatiems klientams – grįžti prie planų įsigyti NT investicijai ar gyvenimui, taip pat ir toliau investuoti į energetinį efektyvumą didinančias priemones ar atsinaujinančią energiją. Dar vienas mūsų prioritetas – žaliosios paskolos, skirtos atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai tiek ūkiuose, tiek versle ar privačių klientų segmente. Mūsų siekis ir toliau nesikeičia – būti patikimu finansų partneriu kiekvienam mūsų kredito unijų grupės nariui“, – kalbėjo M. Raipa.